Lietuvių

Smart-ID“ saugos gairės

Sukčiavimas internete, virusai ir saugumas

Kiekvieną dieną sužinome vis daugiau istorijų apie sukčiavimą internete ir apgaule išviliotas viso gyvenimo santaupas. Liūdna, kad sukčiai kasdien tampa vis protingesni ir įžūlesni, o atskirti netikrus pranešimus ir svetaines nuo tikrų yra vis sudėtingiau.

Būkite budrūs ir rimtai žiūrėkite į savo skaitmeninių ir išmaniųjų įrenginių saugumą!

Smart-ID

Duomenų vagystė (arba „duomenų gaudymas“)

Duomenų vagystės yra viena labiausiai paplitusių schemų. Nusikaltėliai apsimeta gerbiamais paslaugų teikėjais ir bando išvilioti iš jūsų asmens informaciją.

Kaip tai vyksta?

Viskas daroma tam, kad atsidurtumėte tokioje situacijoje, kai net nepastebėję pateiksite savo asmens informaciją, o tada nusikaltėliai panaudos duomenis, kad prisijungtų prie jūsų banko sąskaitų, kredito kortelių, tapatybės patvirtinimo įrenginių ir pan.

Tapatybės vagystė: radę būdą, sukčiai juo pasinaudos imdami SMS paskolas jūsų vardu, ištuštindami banko sąskaitas, parduodami turtą be jūsų žinios ar naudodami kitas finansinius nuostolius sukeliančias priemones, už kurias atsakote jūs.

Paprastai tai vykdoma tarptautiniu mastu, todėl būtų sunku atsekti ir rasti tiesą, jei taptumėte tokio nusikaltimo auka.

Nusikaltėliai gali išvilioti asmens informaciją iš jūsų naudodamiesi paskatomis (apdovanojimai, žaidimų prizai, didžiulės nuolaidos, ypatingos lengvatos, skubios galimybės ir pan.), taip pat pasitelkdami grasinimus ar įspėjimus („Patikrinkite, ar nebuvo įsilaužta į jūsų asmens informacijos duomenų bazę“, „Į jūsų banko sąskaitą buvo įsilaužta“, „Jei norite toliau naudotis „XYZ“ paslauga, turite…“ ir pan.).

Taip pat turėtumėte žinoti, kad tokie sukčiavimo atvejai gali vykti svetainėse, socialinėje erdvėje, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, telefono skambučiais ir pan.

Privačių asmenų apgavystės

Visi esame girdėję istorijų apie žmones, kurie beprotiškai įsimyli internete, o jų meilės objektas pasirodo esąs šantažuotojas, arba žinome apie „investicijas“, dėl kurių investuotojai bankrutuoja. Nemanykite, kad tai niekada neatsitiks su jumis: gudrūs sukčiai yra puikūs manipuliatoriai, o aukų viliojimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

Šiandieniniai sukčiai nesislepia už paprastų „Nigerijos princų“: jie priklauso tarptautinėms organizuotoms nusikaltėlių grupuotėms, kurios aukas laiko ilgalaikėmis investicijomis ir yra pasirengusios skirti tam visą savo laiką bei pastangas.

„Meilės apgaulė“ įvyksta tada, kai internete susitinki su žmogumi, kuris yra tokioje vietoje, kurią būtų sunku, o gal ir neįmanoma patikrinti. Paprastai teigiama, kad jie yra misijoje esantys kariai, užsienyje dirbantys gydytojai, specialieji agentai, kurių darbas yra įslaptintas, misiją vykdantys krikščionys arba savanoriai, dalyvaujantys tarptautiniame labdaros projekte, ir pan. Gali praeiti savaitė ar daugiau, kol bus užsiminta apie pinigus, o daugeliu atvejų jie viską atlieka taip, kad jūs patys pasiūlysite jiems pinigų, jiems jų tiesiogiai net neprašius. Populiariausi „finansiniai sunkumai“ yra susiję su avarijomis ir apsauginių priemonių ar vaistų poreikiu, netikėta šeimos nario liga ar mirtimi, kelionės išlaidomis, mokesčiu už „palydovinį ryšį“ (arba mobiliuosius duomenis), reikalingus ryšiui su jumis palaikyti, susižalojimu ar susižeidimu, atvykimu pas jus ir pan.

Reikalinga suma nekels nerimo, tačiau laikui bėgant didės ir gali virsti šantažu, jei pasidalinote prieiga prie savo interneto kameros (ir jie jus slaptai užfiksavo), intymiomis nuotraukomis ar slaptais dalykais.

Pagalbos prašymo ir rinkliavų sukčiavimai – tai emocinis šantažas naudojamas apgauti taip, kad aukos pačios pasiūlytų pinigų. Kaltė ir galimybė tapti didvyriu yra stipri motyvacija! Sukčiai papasakoja liūdną istoriją su „optimizmo ir tikros tvirtybės“ pavyzdžiais, apsimeta, kad jiems yra „gėda“ ir „skaudu“ atsidūrus tokioje situacijoje, kai reikia kitų pagalbos, todėl pasijustumėte nejaukiai, gilindamiesi į smulkmenas ar dalindamiesi kilusiomis abejonėmis. Nepasitikėkite jokiomis rinkliavomis, kai pinigai patenka tiesiai į privataus asmens sąskaitą, jei jis nepateikė (be raginimo!) tinkamų būdų atlikti patikrinimus.

  • Paprašykite paskambinti naudodami vaizdo skambutį.
    Beveik kiekvienas išmanusis įrenginys turi kamerą, o jei ne, visada atsiras draugas, kolega ar šeimos narys, kuris mielai paskolins jiems telefoną kelioms minutėms. Netikėkite ir pasiteisinimais dėl prasto ryšio: tą lengva įveikti per kelias dienas, jei tik yra noro.
  • Ieškokite papildomos informacijos.
    „Google“ įveskite asmens vardą, pavardę, el. pašto adresą ir kitą informaciją, kuria jis pasidalijo su jumis. Peržiūrėkite jo socialinės žiniasklaidos profilius, organizacijas / įmones, kuriose jis teigia dirbęs, ir ar jo nuotraukos buvo naudojamos profiliams, sukurtiems skirtingais vardais.
  • Nepamirškite, kad tikri slaptieji agentai ar kariai, būdami misijoje, neieško naujų pažinčių, tad niekada internete nesidalykite JOKIAIS savo asmens duomenimis, ir atminkite, kad VISAS jų bendravimas yra tikrinamas. Kai tik jūsų naujasis draugas užsimena apie „visiškai slaptą“ dalyką, kurį jis gali „patikėti tik jums“, būkite labai atsargūs!
  • Neperveskite pinigų žmonėms, kurių nesate sutikę realiame gyvenime!
    Kariams, misionieriams, savanoriams užsienyje nereikia patiems mokėti už internetą, jų kelionių informaciją tvarko jų konsulinės tarnybos, kariuomenė ar organizacija, o tokie dalykai, kaip netikėtos tragedijos šeimoje, paprastai reiškia, kad padės kiti šeimos nariai, o ne svetimi žmonės, kuriuos ką tik sutiko internete. Būkite atsargūs, jei prašoma finansinės pagalbos!

Kenkėjiškos programos ir virusai

Virusai kelia grėsmę visiems išmaniesiems įrenginiams, ne tik kompiuteriams! Dauguma virusų atsiunčiama el. paštu (priedai ar nuorodos el. laiškuose), spustelėjus įtartinų svetainių nuorodas (ypač siūlančių kitos programinės įrangos atsisiuntimo galimybes), naudojant failų bendrinimo programas ir svetaines (filmai, muzika, subtitrai, medijos galerijos ir kt.).

Virusai turi skirtingus tikslus: dažniausiai tai yra šlamštas, vagiantis jūsų asmens duomenis, tapatybę ir renkantis informaciją šantažui.

Būkite budrūs atsisiųsdami!

Neatsisiųskite programinės įrangos ne iš oficialių svetainių ir ištrinkite visus failus, kurie buvo atsiųsti į jūsų kompiuterį be jūsų žinios.

Bankų siūlomas „Smart-ID“ ir mobiliąsias programas (įskaitant naujinimus) visada siųskitės tik iš „Google Play“, „AppStore“ ar „Huawei App Gallery“ parduotuvių.

Jei kyla abejonių, prieš atsisiųsdami pasitarkite su IT sritį išmanančiais draugais ar kolegomis.

  • Apsaugą nuo virusų naudokite visuose išmaniuosiuose įrenginiuose.
  • Nenaudokite svetainių, dėl kurių gaunate įspėjimus savo naršyklėje.
  • Neatidarykite įtartinų el. laiškų ar priedų, dėl kurių kyla abejonių.
  • Neatsisiųskite programinės įrangos iš neoficialių kanalų.
  • Nenaudokite piratinės / nelicencijuotos medijos, taip pat muzikos ir filmų.
  • Patikėkite savo įrenginį specialistui, kuris vieną ar du kartus per metus atliktų jo patikrinimą.

Šnipinėjimo programos, kaip rodo pavadinimas, yra sukurtos šnipinėti jus, kad gautų prieigą prie jūsų įrenginio turinio ir visko, kam jį naudojate (naudotojo vardai, slaptažodžiai, banko informacija, socialinės žiniasklaidos profiliai, debesijos paslaugos ir kt.).

Ką daryti, jei įtariate, jog įrenginys buvo paveiktas tokių programų:

  • nedelsdami kreipkitės į IT srities specialistą ir paprašykite jo patikrinti jūsų įrenginį;
  • klauskite specialistų patarimų ir pasiūlymų ir, jei reikia, kreipkitės į policiją, kad praneštumėte apie tapatybės vagystę, arba į banką, kad pakeistumėte savo duomenis;
  • gali tekti išvalyti įrenginį, todėl galbūt reikės įsigyti papildomą antivirusinę programinę įrangą. Nedvejodami kreipkitės pagalbos į įvairius paslaugų teikėjus!

„Ransomware“ yra vis labiau populiarėjanti kenkėjiškų programų rūšis, kuri užblokuoja jūsų įrenginio turinį (jį „pagrobia“) ir nurodo, kad norėdami susigrąžinti prieigą prie savo įrenginio ir jo turinio, turite sumokėti „išpirką“. Ši programa dažnai grasina visam laikui ištrinti jūsų įrenginio turinį, jei nesiimsite veiksmų per labai trumpą laiką. Jei nesumokėsite „išpirkos“, jie gali paviešinti jūsų įrenginio turinį, priekabiauti prie jūsų kontaktų sąraše esančių žmonių arba imti kontroliuoti jūsų banko sąskaitas.

Ką daryti?

  • Nedelsdami kreipkitės į IT srities specialistą, savo įmonės IT skyrių ar šios srities paslaugų teikėją.
  • Atjunkite įrenginį nuo interneto ir bendro ar asmeninio naudojimo tinklo.
  • Kreipkitės į policiją ir vykdykite jų nurodymus.
  • Nukopijuokite kitų išmaniųjų įrenginių turinį į USB atmintinę, išorinį standųjį diską ir pan. Jei įmanoma, padarykite paveikto standžiojo disko kopiją (kad sužinotumėte, ar specialistai galės vėliau atkurti dalį turinio).

Daugiau apie saugą:

„Smart-ID“: saugus ir patikimas sprendimas

„Smart-ID“ atitinka aukščiausius Europos Sąjungos saugos standartus, o skaitmeninis parašas, suteikiamas naudojant „Smart-ID“, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir pasirašomas ranka.

PIN kodai

PIN kodai apsaugo jūsų asmens duomenis: jei PIN kodais nesidalinsite su kitais, jie nebus panaudoti prieš jus.