Ekspertas aiškina: kas yra skaitmeninės kapinės ir kaip jose neatsidurti?

Daugiau nei 80 proc. interneto vartotojų nėra pasirūpinę savo socialinių paskyrų uždarymu mirties atveju, rodo įvairūs duomenys. Taip pat skaičiuojama, kad šiandien socialiniuose tinkluose egzistuoja virš 30 milijonų mirusių žmonių paskyrų ir šios skaitmeninės kapinės nuolat plečiasi. „Taip nutinka todėl, kad vartotojai nėra pratę tvarkyti savo duomenų internete“, – teigia bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoro Kamarevcevas ir dalijasi patarimais, kaip reikėtų pasirūpinti savo asmenine informacija internete.

„Įprastai žmogaus mirtis yra užregistruojama registre, o vėliau ši informacija perduodama suinteresuotoms šalims, pavyzdžiui, finansinėms institucijoms. Kitaip tariant, gyvieji pasirūpina mirusiuoju ir su juo susijusia informacija. Tačiau skaitmeniniame pasaulyje galioja visai kiti dėsniai – fizinė mirtis niekaip nėra susijusi su skaitmeniniu gyvenimu, o mūsų skaitmeninės tapatybės išlieka ir po mirties“, – sako V. Kamarevcevas.

Jis atkreipia dėmesį, kad internete paliktais duomenimis gali būti piktnaudžiaujama, todėl svarbu pasirūpinti jų pašalinimu net ir po žmogaus mirties.

„Nepasirūpinus savo duomenimis nutinka įvairių situacijų. Vienos jų – nemalonios, kuomet socialinio tinklo paskyroje, kurios savininkas yra miręs, žmonės vis dar gali rašyti gimimo dienos sveikinimus ar dalintis kita informacija naujienų sraute. Kitos situacijos – net ir nusikalstamos. Mat viskas, kuo dalinamės ir ką sukuriame internete – socialinių tinklų paskyros, el. pašto adresai, įvairūs prisijungimai, nuotraukos – išlieka. Jų nepašalinus, kyla sukčiavimo ar tapatybės vagystės grėsmė. Pavyzdžiui, mirusiu žmogumi apsimesdami sukčiai gali išvilioti pinigus ar vykdyti kitas nusikalstamas veikas, – teigia ekspertas. – Be to, svarbu pasirūpinti ir skaitmeniniu turtu, tokiu kaip kriptovaliutos ar NFT. Net ir palikus tradicinį testamentą, prieiti prie šio turto yra sudėtinga – dėl savo ypatybės, skaitmeninės valiutos yra prieinamos tik jų savininkui. Todėl nors skaitmeninio palikimo planavimas gali būti nemalonus, jis – būtinas“.

Nuo skaitmeninio testamento iki patikėtinio

Anot V. Kamarevcevo, yra keletas būdų, kaip pasirūpinti savo asmeniniais duomenimis, kad šie nenugultų į skaitmeninį kapinyną. Vienas iš jų – „skaitmeninis testamentas“.

„Deja, bet 9 iš 10 interneto vartotojų jo neturi, o pusė apklaustųjų net nėra apie tai girdėję, rodo naujausi duomenys. Toks testamentas yra neoficialus dokumentas, kuriame galima pateikti prisijungimų duomenis bei informaciją artimiesiems – ką daryti su socialinių tinklų paskyromis, kas iš artimųjų paveldės jūsų skaitmeninį turtą po jūsų mirties ir panašiai. Pats paprasčiausias būdas jį paruošti – surašyti visą informaciją naujame „Word“ dokumente kompiuteryje ar kitu patogu būdu ir patalpinti jį į savo pašto dėžutę, prie kurios prieigą po jūsų mirties turės jūsų paskirtas asmuo. Be to, galima naudotis specializuotomis paslaugomis, kurios identifikuoja žmogų, seka skaitmeninį turtą ar paskyras, o mirties atveju patikėtiniams išsiunčia instrukcijas ar tiesiog sukuria skaitmeninę gedėjimo erdvę“, – sako ekspertas.

V. Kamarevcevas taip pat pažymi, kad kai kurių paskyrų (ne)egzistavimu galima pasirūpinti iš anksto. Socialinių tinklų bendrovės nustatymuose leidžia paskirti asmenį, kuriam bus suteikiama prieiga prie mirusio vartotojo paskyros.

„Socialiniame tinkle „Facebook“ galima paskirti patikėtinį – šis žmogus galės tvarkyti paskyrą po asmens mirties arba prašyti ją pašalinti. Jeigu patikėtinis nėra paskirtas, norint panaikinti „Facebook“ paskyrą artimieji gali kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių su mirties liudijimu. Tačiau tai veikia tik tada, jeigu paskyroje naudojamas oficialus vardas ir pavardė, o ne trumpiniai ar pseudonimas. Beje, panašią praktiką naudoja ir kitos platformos: „Instagram“, „LinkedIn“ ir „Twitter“, – teigia „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje.

Šalina automatiškai

Tiesa, kai kurios bendrovės pačios fiksuoja vartotojo neaktyvumo laikotarpį. Pavyzdžiui, jeigu prie „Gmail“, „Google Drive“ ar „Google Photos“ paskyros nėra prisijungiama per 24 mėnesius, sistema automatiškai pašalina visą informaciją.

„Visgi, net ir turint automatizuotą sistemą rekomenduojama savo paskyra pasirūpinti iš anksto – paskirti žmogų, kuris bus informuotas, jog paskyra nėra aktyvi. Taip pat galima pasirinkti, kokiais „Google“ duomenimis tokiu atveju norėsite pasidalinti su pasirinktu žmogumi: kalendoriumi, kontaktais, o gal „Google“ disko saugykla“, – sako V. Kamarevcevas.

Anot eksperto, tai, kad skaitmeninis pasaulis tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, reiškia, jog nuo šiol privalome pasirūpinti ne tik fizinio, bet ir skaitmeninio turto palikimu. Ypač, jog virtualioje erdvėje gyvuoja šimtai skaitmeninių „aš“.

Plačiau – Delfi TV laidoje „Delfi rytas“.